Lipniųjų juostų privalumas – tai, kad galima iš anksto numatyti, kaip tvirtai jos prilips. Ar juostos ryšys su paviršiumi ilgalaikis? O gal tai tik trumpas „flirtas“? Arba galbūt jų santykiai nestabilūs, vis nutrūksta, bet paskui vėl užsimezga? Tuojau paaiškinsime, apie ką čia kalbame.
Pradėkime nuo pradžių. Klijuose veikia trys jėgos. Dalelių tarpusavio ryšys (kohezija) lemia medžiagos atsparumą plyšimui. Adhezija, tai yra klijų sukibimo stiprumas, apibūdina gebėjimą neatsiklijuoti nuo nelipnaus paviršiaus. Lipnumas – tai stiprumas, kuriuo klijai per labai trumpą laiką prikimba prie paviršiaus. Kol kas viskas aišku. Bet kaip šiuos tris parametrus sureguliuoti norint gauti lipniąją juostą, kuri atitiktų jai keliamus reikalavimus?