J. Schartau: Šiuo metu vargu ar yra labiau poliarizuojantis terminas. Kai kurie jį sieja su nauja darbo forma atsipalaidavus, su lipniais lapeliais ir sėdmaišiais. Kitiems atsibodo net klausytis šio žodžio ir jie yra sutrikę ar nusivylę, nes niekas negali jiems pasakyti, ką daryti, išskyrus tai, kad viskas turi būti kitaip. Viena paplitusi klaidinga nuomonė yra ta, kad šiandien visi turi dirbti lanksčiai ir kūrybiškai.
Siekiant lankstumo ir kūrybiškumo reikia pakeisti požiūrį
Žmonės
Mūsų darbo erdvė greitai keičiasi: technologiniu, erdviniu, organizaciniu ir komunikaciniu požiūriu. Specialistai Thorsten Petersson ir Johannes Schartau paaiškina, kaip lipniųjų gaminių srityje besispecializuojanti įmonė tesa įveikia šiuos struktūrinius pokyčius ir ar lankstus ir kūrybiškas darbas yra raktas į ateitį.
Tekstas
Thorsten Petersson yra tesa bendradarbiavimo ir pokyčių skyriaus vadovas skaitmeninės plėtros biure (Digital Development Office, DDO).
Johannes Schartau dirba bendrovės „Holisticon“ išorės konsultantu iš DDO pusės ir yra tesa kontaktinis asmuo visais su lanksčiu ir kūrybišku darbu susijusiais klausimais.
Visas pasaulis kalba apie „agility“ arba „lankstumą ir kūrybiškumą“. Ką apie tai mano žmonės?
Ką iš tikrųjų reiškia „agile“?
J. Schartau: Pirma, tai yra požiūrio pakeitimas. Nors įprastomis darbo struktūromis siekiama optimizuoti našumą ir išlaidas, kai vartojamas „agile“, mintys sukasi apie lankstumą ir prisitaikymą. Pagrindinė nuostata yra tokia: mes žinome labai mažai, todėl turime greitai mokytis. Nuolatinis naujos informacijos integravimas į darbo procesus yra esminis „agile“ bruožas. Tai taip pat keičia sėkmės apibrėžimą: tai ne griežtų planų įgyvendinimas, bet konkrečių rezultatų pasiekimas.
„Nuolatinis naujos informacijos integravimas į darbo procesus yra esminis „Agile“ projektų valdymo metodų bruožas.“
Johannes Schartau
„Holisticon“
Ir tai nelabai panašu į tipišką vokiečių darbo kultūrą...
T. Petersson: Tai tikra tiesa. Vokiečiai yra labiau orientuoti į saugą ir dažniausiai susibūrę atskiromis tam tikros srities grupėmis. Lanksčioje ir kūrybiškoje („agile“) aplinkoje kiekvienas darbuotojas, būdamas mažos komandos dalis, prisiima gerokai didesnę atsakomybę už visą darbo procesą. Tačiau tai veikia tik tuo atveju, jei nedalyvaujate 19 kitų projektų.
J. Schartau: Be to, lankstumas ir kūrybiškumas reikalauja eksperimentavimo džiaugsmo ir drąsos klysti. Šiuo atžvilgiu tokios šalys kaip JAV ar Nyderlandai gerokai lenkia mus.
Atskyrus metodinius ir dalykinius aspektus bei sugebėjus dirbti „kitaip“ mažoje komandoje, viename tesa projekte per dešimt savaičių buvo sukurta 60 prototipų.
Nuo kada ir kodėl lankstus ir kūrybiškas darbas įmonėje tesa tapo svarbia tema?
T. Petersson: Ši tema darbotvarkėje buvo maždaug dvejus metus ir pirmiausia atsispindi mūsų inovacijų iniciatyvoje mokslinių tyrimų ir plėtros srityje bei skaitmeninėje strategijoje. Pagrindas: Skaitmeninimas didina sudėtingumą ir keičia aplinką taip smarkiai ir nuolat, kad, norėdami išlikti novatoriški ir konkurencingi, turime pritaikyti savo darbo tvarką. Kalbama ne tik apie naujų metodų naudojimą, bet ir apie tai, kokio požiūrio, kultūros ir lyderystės mums reikia norint įgyvendinti į perspektyvą orientuotą darbo pobūdį. Aišku, tai gali sukelti labai praktinių problemų – reikalingos naujos patalpų koncepcijos, naujos programinės įrangos priemonės ar organizacinės struktūros, nauji bendradarbiavimo vaidmenys ar modeliai. Šiandien visa tai dažnai apibendrinama terminu „Darbas naujai“ (angl. New Work).
J. Schartau: Būtent, tempas didėja, nes viskas skaitmeninama, sujungiama į tinklą. Galite pastebėti, kad smulkios įmonės didelių rezultatų gali pasiekti daug greičiau, nes yra lanksčios ir kūrybiškos. Būdami didele įmone, turime sugebėti reaguoti į šią galimą grėsmę. Mano požiūriu, tesa šį iššūkį priima atvirai ir sąmoningai.
„Skaitmeninimas didina sudėtingumą ir keičia aplinką taip smarkiai ir nuolat, kad, norėdami išlikti novatoriškais ir konkurencingais, turime pritaikyti savo darbo tvarką.“
Thorsten Petersson
tesa SE skaitmeninės plėtros biuras
T. Petersson: Kai kuriose srityse mes jau griežtai dirbame taikydami lanksčią ir kūrybišką strategiją, pavyzdžiui, kurdami žiniatinklį. Kitose srityse lankstumo ir kūrybiškumo principais ir metodais vadovaujamės pasitelkę vadinamuosius bandomuosius projektus (angl. pilots). Tai yra aiškiai apibrėžtos eksperimentinės galimybės, kurios padeda sužinoti, kada kokį metodų rinkinį naudoti ir kokius organizacinius iššūkius reikia išspręsti.
J. Schartau: Tokiu būdu netgi galime sužinoti, kad tai siejasi su jau sukurtų gaminių ar sėkmingų procesų optimizavimu. Taigi man nereikės nieko griauti kuriant lanksčią ir kūrybišką aplinką, nes ši metodika nėra savitikslė!
Inovacinių projektų procesų vadovas Markus Wintermeyer pirmininkauja keliems projekto posėdžiams, atlikdamas „Agile Scrum“ meistro“ vaidmenį.
Akivaizdu, kad lankstumas ir kūrybiškumas yra itin efektyvūs, kai yra didelis poreikis kurti naujoves.
T. Petersson: Taip, mes tai patyrėme. Paprastai tai yra susiję su siekiu greitai pasiekti nemažą pažangą ir sužinoti daugiau. Ypač tose situacijose, kai problemą galima nusakyti gana tiksliai, bet nelabai žinoma, kokie galimi jos sprendimai. Be to, matome, kad, kalbant apie gaminių inovacijas ar jų kūrimą, reikia glaudesnio bendravimo su klientais ir geresnio vidinio bendradarbiavimo tarp įvairių sričių skyrių. Šiems tikslams pasiekti puikiai tinka „Agile“ projektų valdymo metodai.
Kokie „Agile“ metodai naudojami?
J. Schartau: Populiariausias metodas, taip pat ir įmonėje tesa, yra „Scrum“, po jo seka „Kanban“ ir „Lean Startup“. „Design Thinking“ irgi veikia panašiai, tačiau oficialiai nėra „Agile“ metodas. Mūsų, kaip įmonės konsultantų, darbas – patarti komandoms ar padaliniams, kai reikia pasirinkti tinkamą metodą, visada pagrįstą tikslia problemos analize.
Labai ačiū už skirtą laiką!
Darbas taikant „Agile“ metodus kilo iš Lanksčiojo programavimo manifesto (angl. Manifesto for Agile Software Development) (2001 m.). Laikui bėgant buvo sukurta daug metodų. Trijų dažnai naudojamų metodų apžvalga.
1. „Scrum“ metodas
Vienas populiariausių metodų – iš IT sektoriaus atėjęs „Scrum“. Ši sistema grindžiama požiūriu, kad projektas nėra visiškai iš anksto suplanuotas nuo A iki Z, bet vykdomas pakartotinėmis grįžtamojo ryšio linijomis arba sprintais (angl. Sprints). Pasibaigus sprintui, gatavas subproduktas pristatomas, patikrinamas ir toliau tobulinamas kitame sprinte.
Daugiau informacijos: scrumguides.org / scrum-master.de / agiles-projektmanagement.org
2. „Kanban“ metodas
„padaryti“ - „daroma“ - „padaryta“ – tai klasikinės „Kanban“ (japonų kalba „signalinė kortelė“) metodo, kurį XX a. 6-ajame dešimtmetyje sukūrė automobilių gamintoja „Toyota“, kategorijos. Šio metodo, kuris pagrįstas vizualizacija ir šiandien naudojamas toli už automobilių pramonės ribų, tikslas – optimali gamybos procesų kontrolė. Pasitelkus šį mažais žingsniais paremtą metodą galima lengvai valdyti net projektus.
Daugiau informacijos: projektmanagement-definitionen.de / it-agile.de
3. „Lean Startup“ metodas
Šis metodas susijęs su efektyvesne sėkmingos įmonės struktūra (įmonės viduje). Padedantis greitai pateikti į rinką gaminį ar paslaugą, vadinamus pirminiu produktu (angl. Minimum Viable Product, MVP), šis metodas paremtas trumpesniu planavimo laiku ir mokymusi darant. Ryškus pavyzdys – įmonės „Dropbox“ sukūrimas.
Daugiau informacijos: gruenderkueche.de / startplatz.de